Jtdcftul

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 194 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.

Kilikijos Armėnijos žemės skirtingu laikmečiu

Kilikijos Armėnija (arm. Կիլիկյան Հայաստան = Giligyan Hayastan), Kilikijos armėnų karalystė (Կիլիկիոյ Հայոց Թագաւորութիւն = Giligio Hayoc’ T’akavorut’yun) – armėnų valstybė, gyvavusi Mažosios Azijos pietryčiuose, Viduržemio jūros šiaurės rytų pakrantėje. 1080–1198 m. tituluojama kaip didžioji kunigaikštystė, 1198–1375 m. – kaip karalystė. Valstybės sostinė pradžioje buvo Tarsas (1080–1198 m.), vėliau – Sisas (1198–1375 m., šalia dabartinio Kozano).

Armėnai Kilikijos šalyje įsikūrė Armėnijos karalystės laikais, kai Tigranas Didysis užkariavo didelę dalį Mažosios Azijos ir Levanto. Vėliau Kilikija buvo užkariauta romėnų, priklausė Bizantijai. X a. ties Kilikija ėjo kovų tarp arabų ir Bizantijos frontas. Dėl arabų ir turkų seldžiukų antpuolių vis daugiau armėnų iš Bagratunių Armėnijos valstybės kėlėsi į Bizantiją, kurioje ieškojo prieglobsčio. 1071–1078 m., pasinaudodamas tuo, kad antpuoliai ir vidiniai konfliktai skaldo Bizantiją, armėnų kunigaikštis Filaretas Brachamijas pabandė sutelkti Kilikijos armėnus ir įkurti nepriklausomą kunigaikštystę. Nors jam to padaryti nepavyko, vėliau iškilęs didikas Rubenas I sukilo prieš Bizantiją ir įsteigė Kilikijos Armėnijos didžiąją kunigaikštystę. Po šio mirties, dėl sosto nuolat varžėsi dvi dinastijos – Rubenidai ir Hetumianai. Valdovas Konstantinas I parėmė I-ojo kryžiaus žygio dalyvius, užmezgė sąjungas su kryžininkų valstybėmis. Torosas I perkėlė sostinę iš Tarso į Sisą, plėtė valstybę. 1105 m. iš tiurkų seldžiukų nusiaubtos Bagratunių Armėnijos į Kilikijos armėnų valstybę buvo perkeltas Armėnų apaštališkosios bažnyčios
religinis centras.

Valdant Levonui I-ajam, Bizantijos valdovas Jonas II, kuris Kilikijos Armėniją tebelaikė Bizantijos valsale, užkariavo daugelį lygumų Kilikijos miestų, o patį kunigaikštį įkalino. Torosas II atkovojo dalį prarastų žemių, bet 1158 m. sudarė taikos sutartį su Bizantija. 1187 m. į sostą įžengęs Levonas II atsikratė vasalinės priklausomybės nuo Bizantijos, kovodamas su gretimomis musulmonų valstybėmis išplėtė valstybės teritoriją, stiprino ryšius su Vakarų Europos ir kryžininkų įkurtomis valstybėmis (Kipru, Antiochija ir kitomis), sudarė prekybos sutarčių su Venecija, Genuja ir kitais miestais. 1198 m. Levonas II titulavosi Armėnijos karaliumi. Popiežius Klemensas III už pagalbą kryžininkams jam įteikė karališkas regalijas.

XIII a. pr. Kilikijos Armėnijos sostą bandė užimti kryžininkai (Raimonas Rupenas pasiskelbė karaliumi), o 1226 m. įsitvirtino Hetumianų dinastija. Į armėnų žemes ėmė veržtis tiek mongolai, tiek seldžiukai. 1254 m. karalius Hetumas I sudarė taikos sutartį su mongolais, jų padedamas atrėmė musulmonų valstybių puolimus. XIII a. antroje pusėje Mameliukai ėmė spausti Kilikijos valdovą sudaryti sąjungą, bet Hetumas išvyko į Ilchanatą prašyti mongolų paramos. Tuo pasinaudoję, 1266 m. Mameliukai įsiveržė į Kilikiją ir Marių mūšyje įveikė armėnų didikus. Nors Hetumui I pavyko išlaikyti dalį karalystės, jis buvo priverstas Mameliukams mokėti duoklę, o 1268 m. šalį dar nusiaubė žemės drebėjimas. 1275 m. Mameliukai įsiveržė į Kilikiją ir neradę pasipriešinimo, plėšė miestus, žudė arba varė vergijon jų gyventojus (ypač nukentėjo Ajo, dab. Jumurtatlyko miestas).

Daugiau…

• Balandžio 27 d. Lietuvoje vyko kasmetinė švaros akcija „Darom“, panaši Latvijoje – „Lielā talka“.


• Balandžio 27 d. 47–iose Lietuvos vietovėse surengtas nacionalinis miškasodis pasodinti apie 100 ha miško.


• Balandžio 25 d. Vokietija ir Prancūzija pasmerkė Maskvą dėl palengvinto Rusijos pasų išdavimo Rytų Ukrainoje.


• Balandžio 25 d. Klaipėdos kruizinių laivų terminalas pradėjo kruizinės laivybos sezoną, truksiantį iki spalio 7 d.


• Balandžio 24 d. Vytauto Didžiojo universitetas šventė atkūrimo 30-metį.


• Balandžio 23 d. Kauno krovinių uoste iškrauta pirmoji nuo Atgimimo metų barža su kroviniu iš Klaipėdos.

Lietuvoje

• 
  1922 − Klaipėdos kraštas ir Lenkija pasirašė prekybos sutartį.


• 
  1927 − Kaune įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame nutarta įkurti Lietuvos Aero Klubą.

Pasaulyje

• 
  1521 − Filipinuose nužudytas Fernandas Magelanas.


• 
  1908 − Londone prasidėjo 4-osios Olimpinės žaidynės.


• 
  1930 − vokiečių kalbininkas Hansas Baueris iššifravo Ugarito (dabartinės Sirijos teritorijoje III-II tūkstm. gyvavusios valstybės) raštus molinėse lentelėse, kurios buvo rastos Ras Šamros griuvėsiuose. Didelei nuostabai Ugarito raštas paaiškėjo buvęs ne skiemeninis, o abėcėlinis (turėjo 30-32 raides).


• 
  1950 − Didžioji Britanija pripažino Izraelio valstybę.


• 
  1978 − įvyko Afganistano revoliucija.